Kaip iš Veršių išskrido antis

Važiavome ir mes neseniai atkasto didžiojo akmens pasižiūrėti. Jį galima pastebėti nuo kelio, tačiau reikia žinoti, į kokią pusę žiūrėti. Visa jo didybė iš toli nesimato, tik virš laukų kyšo viršūnėlė, o šalia yra beržas. Reikia šiek tiek paėjėti palei kanalu paverstą upelį. Sniege aiškiai matosi, kad šiandien jau ne vienas žmogus link amens ėjo, pėdsakai ateina tiek nuo vienos, tiek nuo kitos pusės. Gaila, viso akmens dydžio pamatyti nei prie jo prisiliesti neįmanoma, nes jo apačia skendi vandenyje. Pagal matytas nuotraukas galima spėlioti, kad vandens tikrai nemažiau kaip pora metrų.

Akmens aukštis 5 m, o jo apimtis 15,3 m – taip rašo akmenį savo akimis matę žurnalistai. Įmanoma patikėti, kad aukštis galėtų būti 5 m. Per kur pamatavus apimtis 15,3 m, nelabai suprantu. Ar būtų tiek apjuosus per „liemenį”? Kita žiniasklaida naujieną turbūt nugriebusi iš antrų rankų, svaigsta, kad akmens ilgis 15 metrų, kas reikštų, kad akmuo didžiausias Lietuvoje. Bet nelaidykim ančių, tai yra neteisingų žinių, apimtis nėra ilgis.

Akmens šonai lygūs, gražiai rausvi. Sako, jį atkasęs ūkininkas pašveitė šepečiu.

Kitos vietinės įdomybės: laukuose netoli Veršių kaimo kyšo vienišas raudonas daiktas, panašus į vamzdį.

Veršių kaime auga ąžuolas – gamtos paminklas. Nufotografavom jį dar vasarą.