Orientacinės varžybos „Kelionė laiku – pažink istorinį Joniškį“

Susitikimo laikas buvo 20 val., o vieta – tarp sinagogų. Į orientacines varžybas „Kelionė laiku – pažink istorinį Joniškį“ prisirinko daug jaunimo.

Visokio amžiaus jaunimo, susibūrusio į komandas po tris . Iš viso buvo užsiregistravę 20 komandų, ir būtų  buvę dar daugiau, bet organizatoriai pajutę koks didelis susidomėjimas maždaug ties dvidešimta komanda išsigando ir sustabdė registraciją.

Ši trijulė nebetilpo į sąrašą. Deja…

Atėjo korespondentė, laukime reportažo „Sidabrėje”. Bet cha cha, „Sidabrė” tik po kelių dienų, nes popierius taip greit žinių netransliuoja, o internete štai jau yra dabar.

Toni Be atėjo pasiruošę – atsinešė knygą su senojo Joniškio paveiksliukais.

Buvo pasakyta šiek tiek kalbų, bet jos netruko ilgai. Paskui komandoms išdalintos užduotys, ir jie išsilakstė ieškoti Joniškio, koks jis buvo beveik prieš šimtą metų.

Vieni ėjo sparčiai, kiti bėgo bėgte.

Muziejaus darbuotojai pasiliko tarp sinagogų ir džiūgavo: oi tai bent prigalvojom užduočių, tegul dabar laksto ir ieško, kur 1923 m. Joniškio piliečiui Jankeliui Fišeriui buvo leista įrengti kinoteatrą „Lyra” su šimtu sėdimų vietų. Oi ir ne ten, kur dabar „grybas”, o prieš tai „Žiburys”, oi ir visai ne ten…

1936 m. šiame pastate buvo Joniškio liaudies bankas. dabar šiame pastate skolinami „vertybinių popierių” rinkiniai, teikiantys ne finansinius, o dvasinius dividendus.

Komandos Misės Iksės kapitonė Regina fotografuojasi prie buvusio „Rygos” viešbučio durų, o paskui komandos draugams garsiai perskaito pastato istoriją.

Ši šauni komanda surado, kur tarpukaryje veikė Kimelio cukrainė! Ant pastato atsiradusi senovinė iškaba. Šiandien jau gal koks dvidešimt žmonių buvo užėję vidun ieškodami nusipirkti riestainių, o gandas apie naują cukrainę sklido plačiai, nepaisant to, kad nieks dar joje nebuvo buvęs. (Ir nebus. Užrašas ir langinės – Neįgaliųjų draugijos pastangomis atkurtas pastato fasadas specialiai miesto šventei).

Komandos fotografuojasi įvairiose vietose, kur reikia, ir kur nebūtina.

Pro langą visą bruzdesį stebi katinas. Išplėtęs akis.

Varžybų dalyviai fotografuojasi prie Laruschka Mischa Skikne portreto, kuris visam pasauly žinomas kaip Lorensas Harvėjus. Oi, pala, gal šiedu nėra varžybų dalyviai?

Ant kai kurių pastatų šiomis dienomis atsirado nuotraukos, primenančios, kaip tie pastatai atrodė ir kas juose buvo anksčiau. Varžybų dalyviai kai tik tas nuotraukas pamato, nusprendžia, gi ne šiaip sau jos čia ir davaj prie jų fotografuotis.

…ir davaj prie jų selfintis…

…bet užduotyse visai nebuvo įrašyta kad reiktų šiuos namus surasti.

Viena joniškietė atėjo į starto vietą, tikėdamasi prisijungti prie kokios nors komandos ir sudalyvauti varžybose. Bet kad visos komandos jau buvo sukomplektuotos iš anksto, o registracija sustabdyta, tai joniškietei bent jau davė palaikyti užduočių lapą su visais atsakymais.

Linas – tarpukario Joniškio žinovas ir užduočių kūrėjas. Puikiai padirbėjo Linas, ane?

Ėėė, bet štai jau sugrįžo pirmos komandos pirma narė! Dictum Factum! Kol atlėks kiti komandos nariai žiniasklaida traukia iš Simonos karštus įspūdžius…

…ir užsirašinėja ką tik finišavusios Zakso komandos narių vardus.

Organizatoriai tuoj pradeda tikrinti, ar visos užduotys įvykdytos teisingai.

Įvykdytos užduoties įrodymas – kapitono nuotrauka prie istorinio pastato. Štai Toni Be kapitonas nusifotografavo prie trečiosios Joniškio sinagogos. Ši užduotis įvykdyta nepriekaištingai.

Misės Iksės nors ne pirmoji komanda atbėgusi į finišą, bet užtai teisingai įvykdžiusi visas 15 užduočių ir patyrusi atradimų džiaugsmą. (Paskui bus paskelbta, kad užėmė trečiąją vietą, valio jiems!)

Varžybose dalyvavo ir užsieniečiai: latviai, lenkai, estai. Jie buvo po vieną išdalinti joniškiečių komandoms. Tik va problema, vaikinas CRMNL puikiai su visa komanda apibėgęs maršrutą taip ir nežino, ar jie viską išsprendė ar ne. Komandos draugai pasikvietė vertėją ir ruošiasi jam pranešti, kad „thirteen from fifteen”

Varžybų organizatorių A. Raudonikio jaunimo centro ir Joniškio istorijos ir kultūros muziejaus šviesios galvos džiaugiasi: gerai čia viskas gaunasi su tomis varžybomis! Ir prie to paties pasidžiaugia, kad turi tokias geras komandas, su kuriomis galima labai gerai dirbti, nors ir kalnus versti.

Vis daugiau komandų pasiekia finišą. Kai kurie – stipriai šlubuodami, bet nepasiduodami.

Laukiama, kol visi finišuos ir bus suskaičiuoti rezultatai.

Oi rezultatai skaičiuojami. Neatliktos užduotys virsta minutėmis, ryškėja lyderiai.

Komanda, kuri jaučiasi čempionais nepriklausomai nuo surastų pastatų nei nuo sugaištų minučių.

Bet kur dar dvi komandos? Gal reiktų skelbti dar vieną užduotį: surask paklydusią komandą?

Šie du varžybų dalyviai lietuviškai užrašytas užduotis aptarinėja latviškai.

Užduotys įvykdytos, finišas pasiektas, laukiama, kada bus paskelbti nugalėtojai.

Taip pat ir taurės bei medaliai laukia, kada bus pakabinti ant nugalėtojų kaklų.

Komandos „Šitie geri” fotoįrodymų tikrinimas. Komanda užgaišo, nes varžybų įkarštyje išsikrovė telefonas, kuriuo buvo fotografuojama, ir teko susirasti kitą.

Vis dar laukiama kol visi finišuos, per tą laiką aptariami įspūdžiai.

„Aš tai nieko nesupratau, tik bėgti, sustoti, nusifotografuoti, tada bėgti į kitą pusę” – dalinasi įspūdžiais varžybų dalyviai užsieniečiai.

Na štai, išaiškėjo laimėtojai: komanda Zaksas. Agnė, Gerda ir Gabrielė dėkoja organizatoriams už patirtas įdomybes, o taip pat ir Leviui Karaliūnui, padėjusiam pasirengti varžyboms ir suteikusiam vertingų žinių.

Fotografai dirba savo mandrais fotoaparatais, neabejojam, ir varžybų, ir prizininkų nuotraukų bus. Kada nors. Sekite spaudą.