Atsidengia bažnyčios grožis

Pagal medžio rieves galima suskaičiuoti kiek medžiui metų. Taip galima atsirinkti, kurie metai kokie buvo, nes rievės skirtingo pločio. Tik kad galėtų suskaičiuoti rieves, medį prieš tai reikia nupjauti.

Dabar galima suskaičiuoti, kad sidabrinėms eglėms, augusioms bažnyčios šventoriuje labai arti bažnyčios sienos buvo apie 35-40 metų. Kuo tikriausias įrodymas, kad sodintos sovietmečiu, kuomet stengtasi kuo labiau bažnyčią užmaskuoti ir kuo nors užgožti. Vienas patikimas asmuo pasakojo, kad yra matęs maždaug to laikotarpio Joniškio planus su devynaukščiais centre – kad tik bažnyčia taip labai nedominuotų. Su devynaukščiais kažkaip nepavyko (ačiūdie), tai bent apsodino bažnyčią eglėmis.

Augo jos labai arti sienos, ne tik slėpė pastatą, bet ir patyliukais jį ardė. Viskas, daugiau nebeardys.

Virš šoninių durų užkeltas šventasis pamatė dienos šviesą, ir tai, kaip pasikeitė Joniškis per 40 metų.

O mes įgijome progą pamatyti šventąjį ir jį atpažinti. Pamatymas įvyko, atpažinimas dar ne.

Atsidengė architektūros grožiai, iki šiol buvę slapti.

Taip kaip buvo jau niekada nebebus…