Dailininkės iš Joniškio žemės

Dailininkės atvaizdas buvo supiltas iš Joniškio žemės ant Raudonosios sinagogos grindų.

Arba kitaip: Dailininkės iš Joniškio žemės atvaizdas buvo supiltas ant Raudonosios sinagogos grindų.

Jos vardas Marcė Katiliūtė. Joniškiečiai jos vardą žino, įdėtas skyrelyje „Iš Joniškio kilę žymūs žmonės”. Dailininkė. Trumpai gyveno. – va ką mes žinome.

Joniškiečiai sustoję pasieniuose stebėjosi: kaip įdomiai ji čia atvaizduota, kaip išvis tokie portretai yra padaromi, ar čia rimtai žemės, bet kokios juodos ir purios, ar kas nors stebėjo, kaip Jolita tas žemės barstė, ar čia panašiai, kaip smėlio paveikslai rankomis išbraukomi, o kiek laiko čia tas portretas ant Raudonosios sinagogos grindų bus?

Kalbėjimus ir klausinėjimus stelbė jūros šniokštimas. Ekrane bangos skalavo juodą Islandijos pakrantės smėlį, o mažesniuose ekraniukuose bėgiojo vėjo plaikstoma dailininkė iš Joniškio žemės Joana. Instaliacija „laiškai iš tEn” buvo skirta dailininkei Elenai Gaputytei, taipogi kilusiai iš Joniškio. Jos vardas nedaug kam Joniškyje žinomas. Elena Gaputytė bėgiojo vėjo plaikstoma labai tolimų jūrų pakrantėmis, tikrai ne Palangos pliaže.

Instaliacijų autorės menininkė Jolita Vaitkutė ir tarpdisciplininio meno kūrėja Joana Gelažytė. Abi iš Joniškio, mes jomis didžiuojamės.

Menas toks šiuolaikiškas, kad net šiek tiek mušė iš vėžių, ypač laiškai iš tEn. Tik ne Anicetą, kuri į bloknotuką užsirašė renginio eigą, paėmė interviu, nufotografavo menininkių darbus,..

… ir jas pačias, patupdytas šalia akmenukų spiralės, pagal Gaputytės „Tėve mūsų”. Galima tikėtis, kad normalų renginio aprašymą rasime „Sidabrėje”.

Tokie kaip aš, neapasisprendę dėl tinkamos veido išraiškos menui žiūrėti, nesuradę žodžių dailininkėms pasakyti ir net neatnešę gėlių, saugią vietą rado balkone.

Kartu su fotografais.