Penkios Joniškio koplytėlės

Upytės gatvės gale vėl atsistojo šventasis Martinjonas. Su romėnišku šalmu, ietimi ir skydu. Mamertino kalėjimo sargas, tikėjimo kankinys, gal net šiek tiek Joniškio globėjas, nes Joniškio bažnyčioje yra buvusi dėžutė su Martinjono relikvijomis ir tebėra paveikslas su jo atvaizdu ( XVII a. ), sidabriniais rūbais bei votais.

Koplytėlę drožė skulptorius Rimantas Zinkevičius. Saulutę šią ir viskas kitas kalė Milvydas Gedraitis. Neatsitiktinai saulutėje įžvelgiami jėzuitų simboliai: prieš du šimtus ar kiek ten metų koplytėlės Joniškio miesto gatvėse buvo pastatytos būtent jėzuitų iniciatyva.  Kam čia jų reikėjo? Gal kas turi atsakymą, bet aš tik spėlionę turiu: turbūt eilinį kartą joniškiečiams religiniai jausmai buvo apsilpę? Reikėjo pastiprinti.

Šventajį Martinjoną matome atvažiuodami nuo Bariūnų. O jis pats žvelgia į Pošupius, kurių bažnyčioje  būna švento Martinjono atlaidai.

Senajame kelyje į Šiaulius, prie „raudonosios ligoninės” ir „Pašvitinio parduotuvės” – šventoji Ona su savo dukra skaisčiąja Marija.

Tokios abi jaukios ir laimingos, ir kaip gražu, kad nuspalvintos. Šventoji Ona globoja gimdyves ir šypsena palydi jas, einančias į polikliniką. Skulptorius Adolfas Teresius. Saulutėje perskaitykite žodį „Maria” – yra visos raidės.

Iš antros šventosios Onos koplytėlės pusės link Kepalių žvelgia apvaizdos akis.

Šventasis Stanislovas – prie kultūros centro, ant kelio į Gruzdžius ir dar toliau į Žemaitiją. Šventasis Stanislovas su vyskupo atributais, nes buvo Krokuvos vyskupu. Jis sergėja moralę, nors kartais pavadinamas ir „cibuliniu”.

Skulptorius Saulius Lampickas.

Nedarykit bardakų prie Kultūros centro, jus stebi plačiai atmerktos šventojo Stanislovo akys.

Kelyje link Žagarės – Jonas Krikštytojas. Skulptorius Dalius Dirsė.

Jonas Krikštytojas skelbė žmonėms Išganytojo atėjimą, jį pakrikštijo ir įvardijo Dievo Sūnaus kilnumą. Bliūdeliu pilamas vanduo ant kilnios galvos, uch, matosi, šaltas Jordano upės vandenėlis.  Krikšto metu iš dangaus balandžio pavidalu leidžiasi Šventoji Dvasia.

Kelyje lin Rygos – šventasis Morkus, mediniame ritinyje rašantis evangeliją. Su Morkumi kartu visada yra sparnuotas liūtas. Senąją šioje gatvėje stovėjusią šv. Morkaus koplytėlę 1832 m. įsakė nugriauti karo komendantas kunigaikštis Trubeckojus. Kaži ko  jam Morkus taip trukdė? O šią  koplytėlę išdrožė skulptorius Kęstutis Krasauskas. Kol kas Morkus šiek tiek slepiamas krūmų, bet greit jie bus iškapoti.

Pradėjus koplytėlių lankymą nuo bažnyčios, visas apėjus ir vėl prie bažnyčios sugrįžus susidaro 5 kilometrai gražaus pasivaikščiojimo.