Vėjuota

Naktį lijo, visur pilna balų. Saulė patekėjo kažkokia ypatingai ryški, pievelės prie namų, kurios žalios net gruodį, šiandieninės saulės šviesoje švyti nerealiu žalumu. Tai vienur, tai kitur mėtosi nulūžę ir sutrupėję medžių šakos, gilės ir pajuodę lapai.

Oro tai šiandien visokio, ir saulės, ir lietaus, ir šlapdribos, ir net vaivorykštė. Nuo ryto gatvėse daugiausia vyresnio amžiaus moterys. Praeina žilas vyriškis, valiūkiškai nesusisagstęs striukė

Viens kits jaunas vaikinas. Va ten prie estrados su raudona striuke stovi, rašo žinutes, klausdamas, kur esi. Gražiosios eglutės vazonuose neatlaikė vėjo ir papuošalus dalinai nubarstė. Akies krašteliu stebiu, ką darys praeivė moteriškė su paauksuotomis lemputėmis, kurias rankioja nuo šaligatvio. Kabina atgal ant eglės.Vyraujantis Miesto aikštės akcentas – informaciniai ženklai. Akį traukia labiau, negu bažnyčia ar du jauni žmonės su balionėliais. Vidudienį pasigirsta baisus staugimas, atrodo artėja kokios septynios gaisrinės.  Net pardavėjai išeina ant savo parduotuvių laiptų, pažiūrėti, kas yra. Pralekia policijos lengvoji. Uch, toks mažas padaras, o toks baisus kaukimas. Įdomu, kaip atrodo Joniškis pravažiuojantiems? Kad ir to Kaliningrado autobuso keleiviams. Įdomus yra šis autobusas. Visi keleiviai kalba rusiškai, važiuoja nuo pradinio taško (Ryga) iki galinio (Rusija), o į Lietuvos žemę jei trumpam ir išlipa, tai tik pasisiot. Vieną kartą važiavau juo lig Šiaulių, autobuso viduje jaučiausi kaip užsienyje.

Joniškis šiandien šlapias ir niūrokas.

Palei vieno namo balkoną eina į dešinę plokščias angelas.