Paskutinis sausio sekmadienis

Jei gali išgyventi Joniškį tokiu metų laiku – tokiu oru, tu gali viską! Arba esi tikras joniškietis.

Sniegas ištirpo, tik šlapiai drebia, visi žmonės apsirengę juodai. Švyti nebent dviratininkų liemenės ir vaikų kepurikės.

Laigo mašinos per greit, man atrodo per greit.

Ant parduotuvės laiptų suklumpa vyriškis – iškrito žiebtuvėlis, norėjo pakelti, nebeišaikė lygsvaros, susiknežino nosį. Ant šaligatvio laša kraujas, neaišku, ko nori prie jo pasilenkusi moteris, neklusnios rankos nebepataiko sugriebti iškritusio degtinės butelio, ir išvis… kaip atsistot?

Tokią dieną į gatvę išėjus pasidžiaugti galima nebent nepažįstamąja, praeinančia su geltonu skėčiu…

…muzika, skambančia prie „grybo“…

…žaliaakiu katinu ant šventoriaus…

…žinojimu, kad visi orai praeina, net ir darganos. Ir kad yra Jonišky namai, o juose šilta.

        

 

Facebook Comments

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *