Ketvirta diena karantine

Ar gatvėse mažiau žmonių? Sunku pasakyti… yra jų, tų žmonių, visokio amžiaus. Kas į paštą ar į camelia vaistinę, tie laukia eilėje lauke su poros metrų tarpais tarp žmonių, nes užeiti vidun gali tik nustatytas skaičius žmonių.

Kirpyklos, dantistai, ne maisto parduotuvės uždarę savo langus žaliuzėmis. Nedirba. Policininkai per pietus eina į valgyklą, kuri turi nedirbti. Ai, matau, dirba, tačiau didžiulėm raidėm parašyta, kad maistas tik išsinešimui. Techasas kažkaip įsigudrina dirbti nuotoliniu būdu – skambyk, ir nusipirksi.

Interneto tiekimo įmonė aplink save tveria tvorą. „Sidabrė“ užsidaryti negali, nes su būtinais neatidėliotinais reikalais ateina žmonės, neturintys interneto.

Ant bažnyčios durų prisegtas vyskupų laiškas: viešos pamaldos nebevyks, stebėkite mišias per internetą, melskitės namuose.

Ant švento Petro galvos tupi balandis.

Bent keliose pravažiuojančiose mašinose matau vairuotojas su kaukėm ant nosų. Nors be vairuotojų mašinose nieko nėra.

Maximos aikštelė kiek tuštesnė nei paprastai, bet ir suprantama, nėra latvių. Kalvių – Meitenės pasienio postas uždarytas visiškai, per visą Latvijos  – Lietuvos sieną tik per tris postus praleidžia tuos, kas turi pateisinamą būtinybę.

Maximoje žmonių gana daug. Daktaras pensininkas prieš įeidamas dezinfekuojasi rankas specialiai tam tikslui įrengtame poste. Visko yra pirkti, praktiškai visko. Nors kruopų lentynos beveik tuščios, grikių yra, tik sukrauti jie kitur. Per maximos garsiakalbį laiks nuo laiko skaitomi pranešimai, kad saugokitės, laikykitės tarpų tarp žmonių, o pinigų neduokite pardavėjai į rankas. Dvi pardavėjos, kraudamos prekes į lentynas, aptarinėja kažkokią moteriškę, kuri vieną dieną grįžo iš Tenerifės, o kitą dieną atėjo apsipirkti.

O dar kalba, kad vienoj įstaigoje vienas darbuotojas atėjo į darbą iškart po slidinėjimo atostogų. Buvo pilnas feisbukas jo gražiausių nuotraukų. Įstaiga užsirakino visas duris, nesvarbu, kad jis ėjo ratais ir barbeno į langus, neįsileido.

Pagal oficialias žinias, šią savaitę viena joniškietė buvo išvežta tirti dėl koronaviruso, bet jai jo nerado. Pagal neoficialias – jau dvi yra sergančios. „Iš kur žinote?“- klausiu kaimynų, su kuriais bendraujame per trijų metrų atstumą. „Žinom žinom“,- atsako jie. Niekada nesupratau, kaip kai kuriuos žmones pasiekia žinios. Mano kaimynai iš namų niekur neina, internetu nesinaudoja.

Aš tomis dviem sergančiomis joniškietėmis netikiu.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.