Keli atsitiktiniai momentai

Beveik mėnuo, kai karantine. Tai, kas neseniai keldavo aistras (užsikrėtę žinomi ir nežinomi asmenys, nesikarantinavę personos, kažkas ten policijos iš namų išvestas su antrankiais… ir panašios oficialios bei bobų radijos žinios) – visa tai nuslūgo ir pradėjo virsti kasdienybe. Miesto aikštė apytuštė, bet ne tuščia. Turbūt tokia, kaip visad tik nebėra autobuso laukiančių žmonių stotelėje.

Autobusas Šiauliai – Joniškis, beje, kaip tik įvažiuoja į centrą. Visiškai absoliučiai tuščias.

Va, kas niekada nepasikeis, turbūt, tai per Joniškio centrą važiuojantys traktoriai. Jų buvo, yra ir bus!

Ant pašto laiptų eilutė kaukėtų žmonių. Į vidų daug iš karto neįleidžia. Eilutė ant pašto laipto kažkodėl priminė tolimus laikus – prieš kelis dešimtmečius, kai visi aplink žaidė superbanką. Kas atsimena? Reikėjo keliems žmonėms iš gauto sąrašo išsiųsti pinigų, paskui save įrašyti į sąrašą, žaidimą paplatinti ir laukti ateinančių pinigų daugybės. Rytais prieš pašto atsidarymą ant tų pačių laiptų laukdavo būrelis žaidėjų. Pinigai tais laikais buvo siuntinėjami tik pašto perlaidomis.

Visiškai tuščia, visiškai rami Šiaulių Senoji. Kirpyklos, siuvyklos, taisyklos uždarytos. Pastate, kurį visi vis dar vadina knygynu jau nebėra rūbų – batų- tašių krautuvės. Tuščia.

Prie statomos Norfos verda darbai. Tarška besisukanti mešalka, vyrai su užrašais „Telšių statyba” dirba pluša. Kai kurie turi ant smakrų nusmauktas kaukes, kai kurie ne.

Viešosiose miesto erdvėse puikuojasi instaliacija „ružava būdelė”.