Juozas ilgoje kelionėje per kopas

kisielius

  • Septynių serijų televizijos filmas „Ilga kelionė per kopas“ sukurtas Rygos kino studijoje centrinės (Maskvos) televizijos užsakymu. Latviškai filmas vadinosi „Ilgais ceļš kāpās“
  • Televizijos filme „Ilga kelionė per kopas“ neturtingo žvejo Artūro Bangos vaidmenį sukūrė Juozas Kisielius (1949 – 1991, gimė Joniškyje). Latviai purkštavo, kodėl pagrindinius vaidmenis vaidina lietuviai, bet režisierius Aloyzas Brenčas buvo tvirtai įsitikinęs, kad taip geriau.
  • Pirmą kartą filmas per TV parodytas 1982 m. liepos 2 d. Jau pirmasis filmo rodymas per televiziją tapo sensacija. Tuščios gatvės. Visuotinas apžavėjimas ir aptarimas, vykęs absoliučiai visur. Tais laikais sovietinis žiūrovas nebuvo lepinamas serialais. „Ilgą kelionę per kopas“ pamatė ne mažiau, kaip šeštadalis pasaulio. Ne tik pagrindinių vaidmenų atlikėjus, bet beveik visus vaidinusius seriale visų sovietiniai miestų taksistai vežiojo už dyką. Pagrindiniams herojams ir juos vaidinusiems aktoriams laiškai pradėjo plaukti maišais. Iš visos TSRS teritorijos. Ant voko rašydavo: «Рижская киностудия, Долгая дорога в дюнах, Артуру». Sako, laiškų ateina iki šiol. Artūrui (Juozui Kisieliui) skirti laiškai saugomi Rygos kino muziejuje.
  • Parinkus filmui aktorius, specialiai buvo kuriamos situacijos, kad pagrindinių vaidmenų atlikėjai Juozas Kisielius ir Lilita Ozuolinia nesusitiktų ir nebendrautų iki filmavimo pradžios. Filmuojant svarbiausias jų tarpusavio scenas, abiejų akyse regimas nesuvaidintas susidomėjimas vienas kitu – juk jie buvo visiškai nepažįstami.
  • Pagrindinį vaidmenį atliekančios aktorės Lilitos Ozolinios tėvų likimas panašus į jos herojės Martos.
  • Kito pagrindinio vaidmens atlikėjas Romualdas Ramanauskas (Richardas) su Juozu Kisieliumi buvo bendrakursiai.
  • Režisierius Aloyzas Brenčas buvo pagarsėjęs detektyviniais filmais.
  • Latvijai atgavus nepriklausomybę, diskutuota, kad faktai filme pateikiami netiksliai. Tačiau reikėtų nepamiršti, kad filmas sukurtas sovietmečiu, kai vien jau prabilti apie nekaltų žmonių trėmimus į Sibirą reiškė ypatingą drąsą. Scenarijaus autorius Olegas Rudnevas ne sykį yra sakęs: „Jeigu aš nebūčiau rusas, niekas tokio filmo jums neleistų statyti.“ Tuo metu jis buvo Latvijos TSR kino komiteto pirmininkas.
  • 1983 – kai kuriems filmo kūrėjams skirta TSRS valstybinė premija: režisieriui Aloyzui Brenčui, scenaristams Olegui Rudnevui ir Dmitrijui Vasiliu, operatoriui, aktoriams. Juozui Kisieliui irgi davė. Ligitai Ozoliniai davė. O Ramanauskui ne. Nesvarbu, kad gerai vaidino, bet jo personažas ideologiškai neigiamas.
  • Scenos Vokietijoje filmuotos Rygoje Mežaparke ir Jaunkemeriuose. Scenos Sibire filmuotos Karelijoje.
  • Vieną iš epizodų – žvejų valtį, skęstančią audroje, filmavo visai arti kranto. Specialus sraigtas kėlė bangas, o krante stovintis gaisrinis automobilis ant aktorių galvų pylė „liūtį“. Ilgi guminiai aktorių batai prisipildė vandeniu ir pavojus nuskęsti buvo visai realus – nors scena filmuota arti kranto, gylis buvo pakankamas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *