Miesto aikštėje atsitiko turgus ir Monmartras
Miesto aikštėje iš kažkur atsirado turgus. Jau ne pirmą kartą – tik žiū, pristatyta palapinių, o jose visokių stebuklingų kempiniukų, barškaliukų, smilkaliukų, papuošaliukų, lašiniukų… Kas mums tą turgų parūpina nė mes žinom, nei mums labai svarbu. Turėtume sueiti ir pašurmuliuoti, bet man asmeniškai šurmuliuoti per karšta ir nelabai įdomu.
Bet užtat puo ąžuolu kas! Gi ateina muzikantai ir užgroja! Mes joniškiečiai stebim juos iš saugaus atstumo, vienas kito klausinėjame, kas čia tokie. Ne vietiniai… net ne lietuviai… čia juos Laiptų galerija atsivežė, o paskui bus koncertas sinagogoj… olandai jie… Pamažu pareina aiškumas, nesgi viskas buvo anonsuota: „…grupė „The Old Limetree Jazzperados“ ypatingai charizmatiškas, džiazo, svingo muziką propaguojantis muzikantų šešetukas. ”
Olandai groja smagiai ir nuotaikingai, mes nenorėtume likti abejingais klausytojais, bet labai karšta, o vienintelis aikštės pavėsis po ąžuolu jau užimtas.
Kai kas lenda pabraidyti po fontano čiurkšles, kai kas sėdi po skėčiais prie Fortūnos, o kiti išvis stebi viską iš už tolimesnių kampų, nes ten šešėlio šiek tiek yra.
Po aikštę vaikšto Monmartro agentai. Kai kurie šiaip tik praeina, o kiti gaudo negausius praeivius ir turgaus lankytojus ir verbuoja, kad ateitų į koncertą sinagogoje, kur bus kvartetas iš Vilniaus.
Gatvėmis važinėja traktoriai su grūdais, nes juk javapjūtė.
Vieno traktoristo nuotaka pasprunka iš kabinos suviliota muzikos garsų. Po ąžuolu džazepardai iš Olandijos pučia savo dūdas ir merkia jai akį.
17:25 muzika baigiasi, olandai susirenka instrumentus ir nueina po „Fortūnos” skėčiais. Publika nors negausi, bet sujausminta, sukilęs noras džiaugtis, mylėt, apkabinti medį… kai kas taip ir padaro.
O kultūringiausieji susirenka į sinagogą, kur aukštoje temperatūroje pristatoma paroda ir groja kvartetas iš Vilniaus.