Kas stuksena į medį?

 

Kas stuksena į medį rupgūčio naktimis, kai pasitiesę minkštą „adejalą“ gulime ant žolės priešais namą ir laukiame krintančių žvaigždžių?

Šioje vietoje obelų šakos neaužstoja dangaus. Mėnulio nėra, juodame danguje žvaigždės itin ryškios, kartais kuri nors nutrūksta ir praskrieja dangumi. Kažkur virš kaimynų stogo – Grįžulo ratai, o mūsų kūnai ištiesti išilgai Paukščių Tako.

Girdime obuolius krentant. Virš mūsų praskrenda šikšnosparnis, be jokio garso ir labai žemai. Prabėga ežys kažkur visai arti mūsų galvų, paskui girdime kaip jis šiurena gebenėse, o paskui gal stovi po obelimi ir laukia, kol nukris ir ant jo spyglių prikibs obuolys?

Kaimynai prasidaro duris, vaikiškas balsas džiugai sušunka: „Kliunki, tu pabėgai!!!“, ir kaip tik tada per dangų žiebia ypatingo ryškio krintanti žvaigždė, palikdama kelias sekundes matomą uodegą. Iš tikrųjų tai krinta jokios ne žvaigždės, o smulkios kometų atplaišos, kurios dideliu greičiu įskrieja į Žemės atmosferą, joje užsidega, ir subyra į dulkes.  Vizualiai atrodo lyg būtų atskrieję iš Persėjo žvaigždyno, todėl vadinamos perseidėmis. Jų labai daug rugpjūčio viduryje, o šiemet dar naktys be Mėnulio (kaip širdis be meilės…), todėl juodame danguje viskas taip ryšku.  Į visas puses zuja švytinčios žvaigždelės, kurios irgi iš tikrųjų yra ne žvaigždės, gal kokie palydovai, o gal apie žemę skriejantčios kosminės šiukšlės? Bet kodėl jos švyti? Ir kur iš tikrųjų yra Persėjo žvaigždynas? Ech, per sudėtingi klausimai rugpjūčio naktį gulint ant žolės po žvaigždėmis…

Visai netoli kažkas stuksena į medį. Beldžia ilgai ir tankiai. Kas? Ėgi kaimynų vilkšunis, gulėdamas ant medinių savo narvo grindų, kasosi blusas.

nuotrauka iš http://www.alfa.lt/straipsnis/49893135/naktinetojus-dziugina-krentantys-perseidai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.