Paskutinė rugsėjo diena aušo rūkuose
Elementariai išeinam iš namų į darbą… ir patenkam į rūką. Ypač laimėjom tie, kurie ne vien miesto gatvėmis ėjom/važiavom, bet galėjom akis paleisti į tolius.
Kaip ir priklauso rugsėjy, žalius ir padžiuvusius augalus raizgė voratinkliai, o juose kabėjo rasos. Mes pakeliui į darbą nenorėjom į plaukus voratinklių, ant drabužių rasų… bet vistiek lindom tarp augmenijos, nes pasijutom fotomenininkais ir išskirtinio ryto dokumentuotojais.
Joniškio miesto ribose, bet turėjom vilties pamatyti po rūką braidantį žirgą. Ai, nepamatėm…
Kas keliasdešimt metrų stoviniavom ir į saulę iš rūko besivyniojančią telefono objektyvus taikėme.
Paslaptingose Joniškio miesto vietose stebeilyjomės į bokšto kontūrus.
Paskutinė rugsėjo diena aušo stebuklinga.