Žeimių vinkšna
Žeimių vinkšna paskelbta valstybės saugomu botaniniu gamtos paveldo objektu. Ji auga toje vietoje, kur buvo Žeimių kaimas, mišku apsuptoje laukymėje, todėl jos didybės niekas neužstoja.
Nebet tik užstoja šiek tik Rūpintojėlis, pastatytas Žeimių kaimui atminti. (Skulptorius Teresius)
Žeimių vinkšna: kamieno apimtis 1,3 m aukštyje – 6,10 m
Aukštis – 22 m
Lajos aukštis – 19 m
Lajos plotis – 16 m
Amžius – 150-180 metų, nustatytas pagal medžio brandą.
Labiausiai daro įspūdį kamieno apimtis, jo gumbuotumas.
Vinkšnos – artimos guobų giminaitės. Vinkšną nuo kitų guobinių lengva atskirti iš dvigubai
dantytų lapų pakraščių bei ryškaus lapų pagrindo asimetriškumo. Lietuvoje yra gana retos. Jauni vinkšnos medeliai auga sparčiai, o nuo 12–15 metų jų augimas žymiai sulėtėja. Sulaukus 40–60 metų beveik nustoja augti. Vinkšnos gyvena iki 300 metų.
Kokia didžiausia Lietuvos vinkšna? Daugiausiai šlovės gauna Platelių vinkšna. Jos kamieno apimtis 505 cm, aukštis 26 m, taigi šiek tiek aukštesnė už Žeimių. Bet kamienas plonesnis, todėl aš balsuoju už tai, kad Žeimių vinkšna yra pati storiausia. Kas galėtų paneigti? Tik ne Lietuvos arboristikos centras, kuris dar Žeimių vinkšnos nerado.
Mitologijoje vinkšna yra moterų vėlių saugotoja. Yra pasakojimas apie tai, kaip tėvai, nežinodami, kurią dukterį išleis už bajoro, pasiuntė aviečiauti sakydami, kuri greičiau prisirinks aviečių – ta ir tekės. Kai prisirinko jaunesnioji, kitos ją nužudė ir miške užkasė. Ant jos kapo išaugo vinkšna. Pravažiuojantis bajoras iš vinkšnos pasidarė dūdelę ir papūtė: dūdelė prabilo merginos balsu ir papasakojo apie savo mirtį.
Matas Slančiauskas yra užrašęs: Reibiniuose vienai moteriai sapne pasirodė mirusi kaimynė, pasisakė senoje vinkšnoje kenčianti skaistyklą ir prašė sukalbėti už ją „Amžinąjį atilsį”.
Nepatikimas šaltinis – vikipedija, – rašo:
„Greta, apie 300 m į pietryčius, įveisiamas Žeimių parkas, kuriame šiuo metu auga įvairių rūšių ir formų medžiai bei krūmai. Parke gausu įvairių formų ir dydžių riedulių ir pastatyta meninių skulptūrų, yra apžvalgos bokštelis. Teritorijos danga natūrali, padaryta pavėsinė su miško baldais, laiptai, laužavietė, transporto priemonių stovėjimo aikštelė”.
Ši informacija į vikipediją paimta iš tinklapio valstybiniaimiskai.lt, kuris yra nebeveikiantis, ir ne visai aišku, ar egzistuoja realybėje įveisiamas Žeimių parkas.
Gal jis yra Žeimių eiguvoje? Tik pro tvorą galima pamatyti, kad ten yra riedulių, meninių skulptūrų, bet vidun geriau nelįsti, nes pažymėta kaip privati teritorija, ir kad gali atlėkti šuva.
Laukymėje, kur buvo Žeimių kaimas, yra daug bokštelių. Čia yra elnių. Vienas bokštelis ant buvusios kūtės, todėl ji šiek tiek primena bažnyčią su varpine. Iš kurios gali atlėkti kulka.
