Nupjauti medžiai nuo šventoriaus

Nuo bažnyčios šventoriaus nurėžiami medžiai. Eglės pašalintos jau anksčiau, dabar rubijami klevai. Šiandien jų kūnai dar guli pasliki, suketvirčiuoti.

Prieš nugalabijant jie buvo paženklinti geltonomis žvaigždėmis. Oi, tai yra raudonais iksais.

Dirba žmonės, nuo šventoriaus rąstus ir šakas surenka į mašiną. Kažin kur išveš? Medžiai augę ant šventoriaus gal turi kokio ypatingesnio šventumo?

Liko kelmai. Metų rievių suskaičiuoti neįmanoma, jos ne tokios aiškios, kaip pjūklų džyrinimai.

Galvoj sukasi Joniškio miesto istorijos aprašymai, kaip Vilniaus vyskupas Jonas atvykęs čia 1536 metais atrado pagonis. Tada turbūt irgi buvo pjaunami medžiai, šventieji ąžuolai.

Joniškiečiai eidami pro šalį stebi, kas čia vyksta ir kaip čia galų gale bus.

Ardomas akmenų mūras iš kurio buvo suformuoti borteliai dar tais tolimais laikais, kai čia stovėjo spaudos kioskelis, o kažkada net apvalus stulpas, ant kurio buvo klijuojamos reklamos. Tam mažučiam skveriuke paliktas vienas ąžuoliukas. Kol kas.

Keičiasi Joniškis, taip kaip buvo jau nebebus. Pati nežinau, ar pasidžiaugti, kad atsidengia bažnyčios grožis, ar tuos klevus apraudoti.