Sausis Mūšos Tyrelyje

Laukymė, kurioje spanguoliaudavome. Pėdsakai rodo, kad per ją kartais prašuoliuoja kiškis. Žiemą sustingsta varlės, gyvatės,  daugelio rūšių vabzdžiai. Jie guli kaip negyvi  po medžių šaknimis, išvartose, šiltuose urvuose ir kantriai laukia pavasario.

Ežero pakrantės „minkštos”: pašokinėjus, viskas banguoja kaip vasarą. Kodėl neužšąla į kietą plutą, kodėl minkštai linguoja be jokio traškėjimo? Kažko stebuklingo yra pelkės vandenyje, kad tik apstingsta, bet nesušala visiškai.

Miknaičių ežeras užšąlęs. Prabraukius minkštą sniegą matosi skaidrus ledas, kuriame įšąlę balti iš dugno kylantys burbuliukai, vienas kitas medžgalys. Ledo storis apie 15 cm, taip nustatė tie, kurie paliko sniege pėdsakus.

Iš už debesų išlenda pavakario saulė, vaizdas vėl pasikeičia. Kiekvienam žingsnyje kalėdiniai atvirukai.

Lankytojai išeina, palikdami Tyrelį kiškiams, vilkams ir lapėms. Po kojomis gurgžda siegas, ant lentinio tako gurgžda neįtikėtinai garsiai.

Į kairę suka nuotykių ieškotojai, į dešinę – namų ir šilumos pasiilgę.

Energetinių kilpų susuktos pušys stebi – ar nieks šiukšlių nepalieka. Jei prišiukšlinsi Tyrelį, po dviejų -trijų dienų apaugsi šašais.

Žiemos diena trumpa, saulė nusileidžia už pušelių.

Važiuojame namo, pro apšalusį langą dairydamiesi į saulėlydį.