…kai sužaliuoja, kai pražysta

Kai žolė sužaliavus, o joje raktažolės bei visokios neatpažintos pavasario žolės žydi, ir netgi viena kita pienė ryškiai geltonuoja kur nors prie sienos, kur šilčiau,

ir kai viena kita tulpė irgi pražysta kur nors prie sienos, kur šilčiau, ir slyvos greitutės bei slyvos kaukazinės nesvarbu, ar sode, ar šalia kelio į Ziniūnus, ar išvis kur nors pagriovy apsipila baltais žiedais, nu gryn taip pat, kaip tos sakuros, kurių pilnas feisbukas,

ir kai berželių lapai, nors dar maži, bet greta žirginėlių jau žaliuoja, o liepų pumpurai žada tuoj-tuoj,

kai visos Joniškio palangės nudėliotos pomidorų daigais, o vėjas, deja, deja, nuo „Sidabros” pusės su kiaulidės smarve,

ir kai su dunduliu, su vaivorykšte, su burbulais ant balų užeina lietus,

šlapiu asfaltu į kitą pusę išeina sliekai.