Nepriklausomybės paminklas

Dedamas pašventintas akmuo ten, kur bus paminklas 1928 m. gegužės 15 d. © Joniškio istorijos ir kultūros muziejus

1928 metais minint Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmetį buvo pastatytas šiai progai skirtas paminklas. Trikampės formos aikštė, kurioje stovi paminklas, buvo natūraliai susiformavusi Žagarės ir Livonijos gatvių susikirtime, arti Miesto centro. Kažkada šioje vietoje vykdavo arklių turgūs.

Joniškis, Nepriklausomybės paminklas 1928 m. Foto iš miestai.net

Aikštė, formuojanti paminklo aplinką, buvo apsodinta liepomis, aptverta medine tvora ir apželdinta dekoratyviniais augalais. Projekto autorius – architektas Vladimiras Dubeneckis, rusų kilmės, gimęs Peterburge, tačiau visas jo gyvenimas bei reikšmingiausi darbai yra Lietuvoje. Daugiausiai – Kaune. O štai vienas Joniškyje.

Atidengiant paminklą 1928 m. lapkričio 18 d. dalyvavo Lietuvos prezidentas Antanas Smetona.

Nepriklausomybės paminklas apie 1940. Foto iš miestai.net
Nepriklausomybės paminklas apie 1940. Foto iš miestai.net

Po Antrojo pasaulinio karo šioje aikštėje buvo palaidoti sovietų armijos kariai. Jų palaikai buvo suvežti iš aplinkinių kaimų ir čia perlaidoti. Pastatyta skulptūra – bronzinis karys, priklupęs prie vėliavos (skulptorius A. Penkovas).

Raudonosios armijos karių kapinės ir paminklai Joniškyje XX a. 6 deš. pab. – 7 deš. pr. Kairėje – nuniokotas Lietuvos nepriklausomybės paminklas © Joniškio istorijos ir kultūros muziejus

Kurį laiką stovėjo abu,  ir karys, ir Nepriklausomybės paminklas, tik pastarajam buvo nuimta atributika. 1961 m. Nepriklausomybės paminklas nugriautas.

Prasidėjus Sąjūdžiui, susirūpinta, kad Nepriklausomybės paminklą reikėtų atstatyti. Laimei, buvo išlikusių kokybiškų jo nuotraukų.

1990 m. vasaris © Joniškio istorijos ir kultūros muziejus

Nepriklausomybės paminklas atstatytas 1989 m. už Joniškio gyventojų aukas tiksliai toks pat, koks stovėjo ir tarpukaryje. Skirtingai negu ankstesniais metais arba tada, kai čia buvo karių kapai, dabar nebėra tvorų.

Ir vėl kurį laiką stovėjo abu paminklai. Vyko diskusijos, ką daryti su čia palaidotais kariais – nepaisant pakiliai patriotiškų to laikmečio nuotaikų, stabdė pagarba mirusiems. Nutarta jų palaikus perkelti į miesto pakraštyje esančias liuteronų kapines, kur jie tebesiilsi ramybėje, kartą metuose aplankomi pergalės prieš fašizmą dienos minėtojų.

Prie Nepriklausomybės paminklo joniškiečiai čia renkasi minėti sausio 13, vasario 16, kovo 11. – ateina su vėliavomis rankose, meile Lietuvai širdyse, uždega ugnį, paskaito gražių žodžių, o partijų vyrai ir moterys padeda gėlių ir krepšelių.

O kai kam iš valdžios sukilo azartas dar kartą pakeisti paminklą supantį vaizdą.

Medžiai šnai – šnai išrėžiami, privežama skaldos…. ir kas iš viso to gausis, pamatysim vėliau. 2017-aisias rudenį yra taip.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *