Taksi ofiso nebėra

 O buvo unikalus. Stovėjo dėžutė prie gatvės su užrašytu laidiniu telefono numeriu. Kartais užrakinta. Kartais atidaryta, aparatas ištrauktas, padėtas ant dėžutės. Kai subirbdavo (paprastu senobiniu birbesiu), taksi vairuotojas per langelį iškišdavo ranką iš mašinos ir nukeldavo ragelį: alio, alio! Koks adresas? Kas kviečia? Alio, alio.

Kartais visos taksi mašinos būdavo išvažiavę, ir aparatas birbdavo be atsakymo. Knietėjo prieiti, atsiliepti, pasakyti: ko čia birbini, taksi dabar nėra.

Mums buvo įprastas. Miesto svečius stebino ir linksmino. Fotografuodavo jie tą ofisą juokdamiesi. Dėjo nuotraukas į internetą – žiūrėkit, kaip yra Joniškyje.   Va, rasti įrodymai, kad į internetą dėjo. O, žiūrėkit, tada dar ir spaudos kioskas veikė. „Alio, alio, spaudos kioskas? Taksi klauso”.Miesto svečiai fotografuodavo jei pastebėdavo. Išties tai nelabai ta dėžutė į akis krisdavo. Ši nuotrauka daryta gegužės 8. Medžiai jau nurėžti, skveras dar neišknistas, kelmai kyšo, o kad taksi ofisas tebėra, reikia gerai įsižiūrėti.

Iškniso skverą, nuardė šaligatvį, pribaigė ir unikalųjį Joniškio taksi ofisą.Kažką  padarys toje vietoje. Kažkokiu būdu, turbūt, galės ir taksi prisikviesti. Bet kur tas jų senovinis aparatas stovės… turbūt kaput bus aparatui. Turbūt tokio taksi ofiso, koks buvo, nebebus.