Žolinės Reibiniuose
Senovėje per Žolines dėkodavo deivei Žemynai, kuri atsakinga už viską, kas auga žemėj. O dabar, atrodytų, kas čia per diena, ir kam už ką dėkoti jei derlių ne iš daržo, o iš prekybos centro parsinešame? Ir šiaip dėkoti atprantame…
Bet kaip gerai, kad vis dar likęs dienos pavadinimas Žolinės, nepervadintas ėmimu į dangų.
2014-ųjų vasara dar nepasibaigusi, bet jau beišeinanti. Žydėjimas pamatytas, surinktas, sudžiovintas, uždarytas stiklainiukuose, šluotelėmis surištas kabo pastogėse.
Arbatinuke karštu vandeniu užpiltas prasiskleidžia jazmino žiedas. Nebekvepia taip, kaip per tikrąjį savo žydėjimą, bet prasiskleidžia stebėtinai. Stebuklingai. O arbata labiausiai pradžiugina šalavijų – toks ryškus ir malonus aromatas. Šalavijas – tai išmintis. Gal instiktyviai pajutau, ko man trūksta?
Kai kurios yra labiau patyrę instiktyvaus įsiklausymo į svarbiausius dalykus reikale. Ypač jaučia augalų magiją. Kai pamato mėlynuojančius rugiagėlių laukus, ilgai ir įdėmiai į juos žiūri, ir nuo to mėlynuoja jų akys.
Ar šis instrumentas yra birbynė? Nepasakyčiau, kad birbė. Vingiavo lėtą improvizaciją, o visos melodijos primindavo motyvą, kaip pjovė lankoj šieną, baltus dobilėlius.
Vienam kamputy po aitriųjų pipirų puokšte buvo kažkas rezgama.
Kitam kraštely vaišino duona, kurios pakraščiuose buvo žali klevo lapai. Tik po Žolinių galima duoną kepti iš naujo derliaus grūdų. Geriausia, jei pats rugius užsiaugini, nukuli, sumali… na gal ir susisvaigau šiek tiek, kas šiais laikais tą daro? Stebuklas jau vien tai, kad yra kas duoną namuose iškepa.
Vyrai giliam susimąstyme. Ką tik vienas iš jų sužinojo, kad jo susirinktoje puokštėje pilna vaisingumo simbolių, tai… kas dabar bus? Kitas aptiko, kad jo kišenės pilnos sudžiuvusių užburtos dilgėlės lapų.
Ech, Žolinės… žydėjimas nuėjęs, jau raudonuoja šermukšnio uogos, ir jau galima riešutauti… rasos labai sodrios rytais, ir žiba jos karoliukais ant voratinklių. Vakarais virš upelių ir slėnių kyla miglos. Bulvialazdžiai nudžiuvę, prekybcentriai užsikrovę mokyklinėmis prekėmis, o po šviežiai nupjautas ražienas būriais vaikštinėja jauni gandrai…
Pradedi suvokti, kad daugybės dalykų, planuotų šiai vasarai, nepespėsi.
