Sostinė persikėlė į Žagarę

zagares logo

Mes dabar gyvename labai arti Lietuvos sostinės, kuri persikėlė į Žagarę. Šeštadienio vakare sulėkėm paliudyti persikėlimo momento. Dvaro parke švytėjo rūmai ir girliandos medžiuose, labai gražu ir šventiška. Aplink  buvo daugybė žmonių, ir paprastų, ir vipinių, ir su filmavimo kameromis bei fotoaparatais. Aš pati nieko neprifotkinau – ko čia vargintis, kai patamsis ir šąla rankos, o be to yra kas visą darbą atlieka su didesniais aparatais.

Kultūros ministerijos panelė bandė suskaičiuoti, ar visi 1500 Žagarės gyventojų atėjo, jos išvada – dalyvių daugiau, nei pernykštės sostinės uždaryme buvo panevėžiečių. Žmonių buvo daug ir gražių, o kiek iš jų žagariečių, sunku pasakyti.  Ant scenos mačiau Žagarės tautos didvyrį Mindaugą. Minioje – energingąjį reporterį Joną. Scenos pakraštyje su bloknočiuku rankose šiauliukraštietę Loretą. Televizininkai žagariečių rado ir daugiau, juos tardė pasistatę prieš kameras, o mes paskui bandėm susekti, per kurias televizijas parodė. Stefos, kuri yra lankiusi Žagarės mokyklą, per televizorių taip ir nemačiau. Seimo narys buvo, bet ne to krašto, todėl jam buvo leista ištirpti minioje.  Musės nei klebono nesimatė nei ant scenos, nei per televizorių, ir net bažnyčios fasado apšvietimas buvo išjungtas.

Rūmai išties švytėjo labai gražiai, ir iš lauko, ir visuose languose degė šviesos. Buvo iš anksto pranešta per feisbuką, kad į rūmų vidų nelįstume, bo ten neužtenka vietos visiems. Įleido tik VIPus. Mes pro langus matėm jų pakaušius. Choras dainavo viduje, o jų dainavimas buvo transliuojamas lauke esančiame ekrane. Iš pradžių galvojau, kad eina įrašas, bet tada pamačiau, kad sutampa mostai dirigento ekrane ir kažkokios figūros rūmų viduje. Ar labai čia jiems reikėjo važiuoti tokį kelią, kai ekrane atrodė ne daugiau realūs, nei Kaušpėdas ar Kelmickaitė, savo linkėjimus įrašę į video? Nors ką aš žinau, gal VIPams buvo smagiau su choristais, negu be jų. Kai kas pastebėjo, kad Juozas Šalkauskas renginio metu spėjo panešioti du skirtingus šlipsus. Labai šauniai papyškėjo fejerverkai, vieni – renginio pradžioje, kiti – pabaigoje, jau pusiau panirę į rūką.

Drėgnas šaltis pradėjo gnaibyti publikos ausis ir kojų pirštus ir gulti šerkšnu ant medžių šakų, tad pasidžiaugėm, kad atidarymo trukmė protingai sureguliuota. Išvykom namo dar nesustirę į ragą.

Žagarė yra unikalus dalykas, kad ir kokia esu Joniškio patriotė, tenka pripažinti: Žagarė yra tai bent!

Zagare kulturos sostine(nuotraukos iš FB)

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.