Per šventorių

Vakar mačiau pagyvenusį vyriškį. Iš Livonijos gatvės link Miesto aikštės aš ėjau šaligatviu, o jis nuėjo ta pačia kryptimi, bet per šventorių. Lipdamas laiptais, nusiėmė kepurę. Pakėlė aukštyn akis ir pažiūrėjo į Kristų, iš aukštybių stebintį joniškiečius. Jo veidas susirūpinęs, ranka, kurioje tebėra vinies žymė, rodo širdį.

Ant galvos kartais patupi paukščiai.

Mat kaip… nors ne dažnai, bet būna, kad kas nors, eidamas per šventorių, pagarbiai nešdamas rankoje kepurę, pakelia akis ir į Jį pasižiūri.