Joniškio bažnyčios skulptūros (2)

„1899–1901 me­tais pa­ty­ręs skulp­to­rius Vin­cen­tas Jak­še­vi­čius su­kū­rė šv. Pet­ro, šv. Pau­liaus, švč. Jė­zaus Šir­dies, Ne­kal­čiau­sio­sios švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos Šir­dies, šv. Liud­vi­ko, šv. Juo­za­po, šv. Kor­ne­li­jaus, šv. Sta­nis­lo­vo ir Kris­taus Pa­sau­lio Val­do­vo skulp­tū­ras. “

Jau atrastos ir pirmam rašinėlyje aprašytos šv. Pet­ro, šv. Pau­liaus, švč. Jė­zaus Šir­dies, šv. Liud­vi­ko, šv. Kor­ne­li­jaus, šv. Sta­nis­lo­vo skulp­tū­ros (Joniškio bažnyčios skulptūros (1)). Tyrinėjame toliau.

Surasti ir atpažinti Ne­kal­čiau­sio­sios švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos Šir­dies skulptūrą nesunku.

Dar kartą atkreipiame dėmesį į širdį, kurią mūsų visokie piktumai skaudina.

Kristaus Pasaulio valdovo skulptūrą randame ant apsidės (pusiau apvalios bažnyčios dalies, esančios rytinėje pusėje). Laiko pasaulį, juk nepaleisi kristi po paraliais net ir tada, kai ranka gerokai aptrupėjusi.

Kas tas toks? Labai nedaug atributų, tik gėlė rankoj ir apdaras maždaug dviejų tūkstančių metų senumo mados. Gal šventas Juozapas? Tikrinam požymius: „Šv. Juozapas vaizduojamas žilaplaukis, vyresnio amžiaus vyras su kūdikiu ant rankų, jo atributai – lelija, dailidės įrankiai„. Atrodo netiktų – nei kūdikio, nei lelijų, nei kokių įrankių… bet kiti šaltiniai sako, kad Juozapo rankose neretai būna migdolo žiedais pražydusi lazda. Piktoji dvasia Juozapui yra suokusi – ar patikėsi neįtikėtinu dalyku, kad tavo žmona pagimdė nuo šventos dvasios? Ar patikėsi, kad sausa lazda gali pražydėti migdolų žiedais? Juozapas patikėjo, lazda pražydėjo.

Migdolų žiedai panašūs į vyšnios. Skulptūra laiko lazdą, pražydusią žiedu, kurio kitaip nepavadinsi tik „gėlė“… nu bet vistiek manykim, kad tai šventas Juozapas, nes… nu… nu kas kitas, jei ne šventas Juozapas?

Imame dar gabaliuką teksto iš „Šiaulių krašto“: „Ki­tos dvi skulp­tū­ros – šv. Jo­no Krikš­ty­to­jo ir šv. Ka­zi­mie­ro, pa­sta­ty­tos 1987 me­tais švie­saus at­mi­ni­mo kle­bo­no Juo­za­po Do­bi­lai­čio ini­cia­ty­va. Jų au­to­rius – skulp­to­rius Rai­mun­das Le­pars­kas.„.

1987 metais? Turėčiau atsiminti kaip statė, bet neatsimenu… Apeiname aplink bažnyčą ir abi skulptūras atrandame.

Labai jaunas, su lelijomis rankose, su karalaičio karūna dangiškasis Lietuvos globėjas šventasis Kazimieras.

Lelijos jo rankose – skaistybės simbolis.

Šventasis Jonas krikštytojas. Avinėlis prie jo kojų primena, kaip krikštydamas Jordano upėje Jėzų jis pasakė: „Štai Dievo avinėlis“. Jono Krikštytojo atributas yra nendrinis kryžius ilgu plonu stiebu.
Šv. Jonas Krikštytojas globoja krikštą, atsivertimą bei siuvėjus.

Kur dvyliktoji skulptūra? Apeinam kelis kartus bažnyčią, nerandam, tada žiūrim į „Šiaulių kraštą“:  „Virš Jo­niš­kio baž­ny­čios ap­si­dės fron­to­no iš­ki­lu­sią tri­mi­tuo­jan­čio an­ge­lo skulp­tū­rą kū­rė žy­mus tar­pu­ka­rio Lie­tu­vos ta­py­to­jas ir skulp­to­rius Ka­je­to­nas Sklė­rius.“ Pakeliam akis (ir fotoaparatą) aukštyn virš apsidės…

oi, pala, tas netrimituoja. Eisim paieškoti kito virš apsidės. Nėra lengva rasti vietą, iš kur gerai matytųsi, kas yra virš apsidės, bet kito angelo, trimituojančio, rasti nepavyksta. 

Sakykim, tas ir yra. Trimituojantis angelas, kurį sukūrė Kajetonas Sklėrius.

Ką dar liko surasti? “Baž­ny­čios fa­sa­dus puo­šia …2 bius­tai ir emb­le­mi­nis rel­je­fas“.

Štai abu biustai. Žvelgia nuo viršaus.

ar šis ir yra embleminis reljefas? Labiau embleminis atrodo esantis ant apsidės, bet šie du angelai tokie reljefiniai, todėl tebūnie…