Maironių (Jakiškių) koplyčia
Maironių kaimo kapinėse stovi medinė Šv. Ignaco kapinių koplyčia. Dažnai vadinama Jakiškių koplyčia – abu kaimai beveik susilieję, vienoj gatvės pusės Jakiškiai, kitoje – Maironiai, o kapinaitės abiems bendros. Koplyčios pastatymo laikas nežinomas, spėjama, kad XIX a. pabaigoje. Statyta vietos gyventojų.
Nedideli religinės paskirties pastatai – koplyčios paplito viduramžiais. Jos buvo įrenginėjamos pilyse, rūmuose, o taip pat ten, kur parapija neišgali pasistatyti bažnyčios. Įdomu, kad statinio pavadinimas koplyčia kilęs iš patalpos, kurioje buvo saugojamas Šv. Martyno apsiaustas, pavadinimo.
Maironių kapinių koplyčia turi Šv. Ignaco vardą. Ignacas Lojola (1491 – 1556), gimęs Ispanijoje. Lojola – jo gimimo vieta. Jaunystėje jis buvo karys, pilies komendantas. Po sužeidimo nusprendęs pasišvęsti Viešpaties tarnystei su bendraminčiais sukūrė naują draugiją, kurios nariai laisva valia davė neturto, skaistybės ir paklusnumo įžadus. Taip susikūrė jėzuitų ordinas. Šv. Ignaco Lojolos gyvenimas – stebėtinas pavyzdys kaip riteris padauža tapo Kristaus kariu.
Maironių koplyčia – viena iš nedaugelio Lietuvoje išlikusių medinių koplyčių. Jos stogas aukštas keturšlaitis, lyg didelės pirkios (valminis). Dengtas malksnomis. Ant stogo – bokštelis su su kūginiu stogeliu ir kukliai papuoštu kryžiumi.
Maironių koplyčia buvo puošta vietinio dievdirbio Antano Lengvenio skulptūromis. Kultūros paveldo departamento žinioje yra dienynas, kur parašyta, kad „…Jakiškių koplyčioje prie balkio kabo Nukryžiuotasis, išdrožtas meistro A. Lengvenio. Šiek tiek paprastesnis, smulkesnis ir neišdailintas šio drožėjo kryžius su Nukryžiuotuoju buvo prikaltas prie Jakiškių koplyčios apsidės lauko pusėje (DV 946).“ (Žiemgala) Dievdirbys Antanas Lengvenis (1850-1920) kilęs iš Niūraičių kaimo, buvo benamis, keliavo per kaimus, dirbo užsakovų namuose už maistą. Daugiausia yra išdrožęs Nukryžiuotųjų Joniškio valsčiaus kapinėse ir koplyčiose.
Maironių kaimo Šv. Ignaco kapinių koplyčia pripažinta saugoma nekilnojamąja kultūros vertybe, įrašyta į kultūros paveldo sąrašą. Unikalus objekto kodas: 12227. Deja, dalis kultūros vertybių, dar sovietmečiu įtrauktų į kultūros paminklų sąrašus, yra pradingę. 1980 m. koplyčia buvo remontuojama. Galimai tuo metu iš koplyčios dingo varpas, XVIII a. ornamentiniai drožiniai nuo altoriaus, skulptūros, paveikslas.
Kai lankiausi (atsitiktinai) Maironių kapinaitėse, nebuvau iš anksto pasiskaičiusi apie prie balkio prikaltą Nukryžiuotąjį, todėl ir nesidairiau, ar jis dar yra. Nepasidairiau nei akmens su įduba, nuo senų laikų gulėjusio prie koplyčios. Patikrinsim kitą kartą.
Dėmesį traukė medinis antkapinis paminklas: rūsti, o gal tiesiog labai gedinti moteriškė, kietai suspaudusi rankose tulpę žiedu žemyn.
