Žagarės Fringe. Kažkas nepaprasto ir žiauriai stipraus

Larisa Žagare Fringe

Vakare beveik pusę dešimtos važiavome per Žagarę, nes buvusioje pieninėje turėjo būti KAŽKAS labai verto pamatyti. Gandai ėjo, kad bus Aidos dukra, aš įsivaizdavau, kad koncertas. Tiksliai nežinojom, kur ta buvusi pieninė, bet nuojauta vedė pro „bliūdą“, pro buvusį lyg ir fabriką, kuriame dabar gyvena žmonės, pro tuščią namelį, ant kurio užrašyta „mokyklos dirbtuvės“. Toliau buvo kiemas ir pastatas, panašus į buvusią pieninę. Ant varganų sienų matėsi apsikritimų žymės, kur kažkada būta cisternų.

Tik nesimatė žmonių, tik kiemas buvo tuščias, bet ant tvoros – afiša, prie jos du vyriukai. Įėjom pro atidarytas duris. Viduje degė žvakės, lašėjo vanduo, į visas puses matėsi tamsios, apirę patalpos, koridoriai, laiptai aukštyn arba žemyn. Ant vienos sienos mirgėjo abstraktūs vaizdai, transliuojami iš projektoriaus stovinčio ant žemės. Už posūkio didelėje juodoje patalpoje neryškiai matėsi pridėta kėdžių ir aparatūra, bet žmonių nebuvo, tik blaškėmės mes ir tiedu vyriukai. Paskui jie dingo, mes sugrįžom ten, kur ant sienos mirgėjo abstrakcijos, šalia jų jau buvo atsiradęs portugalas su taure vyno rankoje. Klaidžiojome buvusios pieninės labirintuose, „uj, kaip čia baisu!“ – sušukau. „Kas tas yra „baisu“? – klausė portugalas, nors jis kalbėjo lietuviškai, bet nebuvo girdėjęs žodžio „baisu“.

Vis dar norėjom pamatyti renginį, ar tai būtų koncertas, ar Aidos dukra, išėjom į kitą buvusios pieninės pusę, ir ten pamatėm žmonių. Kai kurie man sakė, kad sušalsiu, nes viskas bus rūsiuose, kiti buvo girdėję, kad Izabelė žadėjusi, kad renginys bus už eglių. „Prasidės vėliau, artistas Joniškyje siuva“- pasakė Rasa, kurią ten sutikome. Po visų keistenybių, kurias jau matėme Žagarės Fringe festivalyje visai nesunku buvo įsivaizduoti kaip artistas kažkur Joniškyje sėdi prie siuvimo mašinos „Singer“ ir tra-ta-ta siuva, bet Rasa paaiškino, kad yra ne taip: artistą Joniškyje siuva daktarai, nes jis kažkur buvo kritęs. Bet greit susius, atgabens į Žagarę, ir viską mes pamatysim.

O kol kas nuėjom kitur pasidairyti. Dvaro kieme prie vienų durų laukė eilė. Pagalvojau, kad į tualetą. Vėliau paaiškėjo, kad ne, viduje vyksta spektaklis, bet vienu metu gali būti tik keturi žiūrovai, todėl spektaklis vis kartojamas ir kartojamas tiems, kurie sulaukia eilės.

Dvaro parke prie mažučiuko upeliuko stovejo veidrodžiai, kurie nepaprasčiausiu būdu iškraipė įprastą realybę, medžiai, žali lapai, dangus ir upelis pasisukdavo kitu kampu arba atsirasdavo kitur. Nepaprastai įdomus efektas. Ant raudonų skiautelių daugybę sykių buvo užrašyta YRA  YRA  YRA  YRA  YRA  YRA.

Vakaro prieblandoje sušvito prie dvaro po kaštonu kabėjęs kokonas. Priėjus arčiau, buvo galima girdėti garsus. „Meditacinė muzika, nes šiame lizde yra susikaupimas ir laukimas, kuriame keičiasi vikšras“- kalbėjo po kaštonu stovinti kūrinio autorė, jos Bartas ją kalbančią filmavo, o jų abiejų šuniukas bėgiojo aplink.

Vėl sugrįžom į kiemą, kur turėjo būti renginys, žmonių dar ten buvo, bet jau kitų. Jie statė aparatus ir rišo prie stogo virves su karabinais, „paskui, paskui“,- sakė mums. Įėjom pro skylę, kur kažkada buvo durys, viduje stovėjo žvakės. Ėjome, lipome,  lindome, pagal judėjimo kryptį lyg ir turėjom patekti į kiemą su apskritimais tose vietose, kur kažkada būta cisternų, bet vietoj to pakliuvom į apšviestą salę su fotografijomis ir lašančiu laiku, ir su užrašu ant metalinio bliūdelio, kurio nebeatsimenu.

Paėję už eglių buvusios pieninės lange pamatėme prožektorių nušviestus artistus, suėjom vidun pro vietą, kur kažkada buvo durys, ir radom, kad vyksta ne koncertas, o spektaklis.

Buvo deklamuojamos eilės, buvo taip deklamuojamos eilės, kaip nebuvau dar girdėjusi. Taip buvo deklamuojamos, kad kažkas gavosi labai stipraus. Septyni balsai, kartais smuikas ar gitara, kojų trepsėjimas, ilgų plaukų mostai, ryškėjančios ir blėstančios šviesos, apsikabinimai, užlipimai ant kėdžių, didžiulė prasmę praradusi erdvė su didžiuliais langais, palubėj skrendantis šikšnosparnis, galinėje žiūrovų eilėje berniukai su tulpėmis…

Apie ką buvo eilės? Buvo jose mirties, pelenų, kulkų, traukinys ir Voronežas. „Kai paminėjo velnius, kunigas užsidengė ausis“- pastebėjo greta manęs sėdinti žiūrovė. Padeklamuotos buvo šešios lentos, užtemo šviesos, mes, žiūrovai, galvojom, kad baigta, pradėjome ploti, bet atsistojo Aida, pasakė, kad dar ne viskas.

„Larisa!“- sušuko aktorius. „Larisa Augstkalnėj“- jam atsakė žiūrovai. Bet eilės buvo skirtos kitai Larisai, kuria kartais virsdavo keturios spektaklyje dalyvaujančios merginos, jos prašnekdavo rusiškai ir pasiskųsdavo, kad nesupranta, kas apie ją kalbama.

Apie ką čia viskas buvo? Tikrai nežinau, spėlioju tik, apie buvimą, kuris kažkada buvo pienine, oi, tai yra gyvenimu, kurį karas, perestrojka ar kiti kataklizmai išmušė iš kasdienybės orbitos, pavertė chaosu, užleido šermukšniais bei širkšnosparniais, apibėre pelenais, ir nebelabai ką čia galima suprasti ne tik mums, žiūrovams, bet ir pagrindiniams veikėjams. Jei pasitaiko šitam makarkliose kokia nors kalėdinė eglutė ar gyva ir šilta Larisa, tai norisi įsikibus į ją laikytis, kad dar kurį laiką neįtrauktų juodoji skyle.

Ne viską supratę, bet absoliučiai apžavėti važiavom iš Žagarės. Viskas taip stipru, taip nerealu ir jėgiška, kad įvardinti žodžių nėra. Užtat ir yra taip sudėtinga paaiškinti, kas tas Fringe festivalis.

Larisa_ZFF

Foto: Jūratės

3 thoughts on “Žagarės Fringe. Kažkas nepaprasto ir žiauriai stipraus

  • 2015-05-11 at 06:50
    Permalink

    Sveiki,

    buvo labai įdomu paskaityti apie jūsų patirtis Žagarės Fringe Festivalyje!
    Kaip jums atsiųsti nuotraukas iš renginio?

    Reply
  • 2015-05-15 at 19:26
    Permalink

    Labai dėkoju už tokį nuostabų straipsnį apie mus. Mums ir mūsų dėstytojui Sigitui Jakubauskui ši poezija labai suprantama ir brangi. Ar būtų galima sužinoti, kas gi straipsnio autorius/ė? 🙂

    Reply
  • 2015-05-16 at 06:22
    Permalink

    Tai jūs nuostabūs, ačiū jums! Straipsnio autorė dar dvejoja, išsislaptinti ar likti pasislėpus po vardu Admin, nors beveik visi ir taip žino…

    Reply

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.