Žagarės ruoniai 2017
Nuotrauka išduoda, kad šis plakatas kabėjo Žagarėje. O gal tik feisbuke. O gal nekabėjo niekur. Koks skirtumas, kur kabėjo, tiesiog yra žmonių, kuriems niurktelėjimas į Žvelgaičio vandenį vasario 14-osios vidurnaktį toks pat svarbus, kaip Nauji metai. Kaipgi be to?! Bus pralaužtas ledas, bus sukurtas laužas, bus komanda – dabar bėgam!, o dabar į pirtį!, o dabar šokam į vandenį dar kartą! Mes pernelyg nesukam galvos, kaip tie visi dalykai pasidaro, mes naktį atvažiuojam ir viską gatavą atrandam.
Kaip Edmos indėniška pirtis nukeliauja į Žvelgaičio pakrantę? O ką mes žinom? Nuveža ją, turbūt, su fūra.
O gal pritaiso karkasui šešias kojas ir pirtis pati atžingsniuoja?
Ledo skulptorius šnai šnai prabirbina ežere eketę. Gabaliuks po gabaliuko. Viską suruošia…
Naktį prisirenka chebros. Vieni kūrena laužą. Kiti dviračiais su spalvotais žibučiais ant ratų važinėja per ledą. Kai kas fotografuoja. Kiti šiaip sau stovi. Iš tikrųjų tai šalta ir apie maudynes galvoti visai nėra malonu. Virš ežero juodam danguj nepaprastai ryškūs žvaigždynai, o kelią nušviečia mėnesiena.
Sušoko į vandenį pirmos iš būrio maždaug trisdešimties personų. Kodėl maudynės vyksta naktį? Todėl, kad mums pasakyta, kad vanduo stebuklingas ne bet kada, o šitą vidurnaktį. Stebuklas gi nesitęsia kaip seilė, žybt ir nutiko, jeigu spėjai, dabar esi dar labiau gyvas, pasidarei puikiausią Restart, o jei pramiegojai arba ant kranto prabuvai kailiniais apsitūtalojęs… nu ką padarysi.
Bandymas visiems kartu nusifotografuoti. Kūnai garuoja, migla Jono objektyvą traukia, o jei kas pridarė geresnių kadrų, tie nesidalina.
Ačiū organizatoriams, parūpinusiems šį malonumą. Kitąmet vėl norėsime.
Nuotraukos Jono Jurevičiaus.
reportažas: Žagarės ruoniai 2016
